Kaip mes mokomės

  • Mokinius ugdome derindami dviejų tarptautinių programų – tarptautinio bakalaureato (IB) ir International Primary Curriculum (IPC) – elementus.
  • Mokomės​ ne atskirų dalykų, kaip matematika, muzika, kalbos ar gamtos pažinimas – mokykloje dirbama su projektais, t. y. temomis, kurios vienija visą ugdymo(si) procesą. Tuomet vaikai patys dalyvauja visuminiame procese ir geriau suvokia jo esmę.
  • Pasiklydę klausimų jūroje, atsakymų ieškome pačiais įvairiausiais būdais, nepamiršdami jų patikrinti ir praktiškai. Pavyzdžiui, jeigu mokomės apie ryklius – kalbame apie tai, kur jie gyvena, kokios jų pelekų formos, skaičiuojame jų dantis, skaitome knygas apie juos, žiūrime dokumentinius filmus, aplankome Jūrų muziejų ir kt. 
  • Mokome vaikus rinkti, apmąstyti ir panaudoti žinias, reikalingas ugdymo(si) raidai. Šitaip gauta informacija ilgiau išlieka atmintyje ir yra lengviau pritaikoma.
  • Vaikai pamokų „nekala“ – mokytojai vadovaujasi aktyviais mokymosi metodais, o mokiniai įgyja ne tik žinių, bet ir gebėjimų.
  • Mokykloje esame apsibrėžę, kurios padeda visiems geriau sutarti ir kryptingai dirbti.

Kolektyvinė atmosfera

  • Gera nuotaika skatina geresnius rezultatus, todėl mokykloje stengiamės kurti neformalią aplinką, kad visi jaustųsi jaukiai kaip namie.
  • Siekiame, kad kiekvienas vaikas gautų kuo daugiau dėmesio, todėl klasėse būna iki 18 mokinių, o klasės mokytojams padeda jų asistentai.
  • Kad sužinotų ir išmoktų daugiau, vaikai dirba ir būryje, ir mažomis grupelėmis, ir poromis, ir individualiai. Dirbant komandoje vaikams yra daug lengviau pasidalyti patirtimi ar pritaikyti ją praktikoje.
  • Vertiname, kai mokyklos bendruomenės gyvenime aktyviai dalyvauja mokinių tėveliai.
  • Karalienės Mortos mokyklos mokiniai be vargo gali tęsti mokslus ne tik bet kurioje Lietuvos mokykloje, bet ir tarptautinėse mokyklose visame pasaulyje. Juk visi suprantame, kad tarptautines mokyklas baigę mokiniai turi daugiau galimybių studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose.

Šiuolaikiškos ugdymo programos

Vaikams pamokų į galvą nekalame – mokome juos mąstymo ir mokymosi būdų, kurie nepasentų kasdien atsirandančios naujos informacijos ir naujų galimybių sraute. Čia vaikai išmoksta informaciją ne tik rinkti, bet ir ją perdirbti bei efektyviai panaudoti. Norime užauginti savarankiškas, laisvai mąstančias asmenybes, kurios drąsiai laikys likimą savo rankose ir apie viską turės savo nuomonę.

Pagrindiniai mūsų ugdymo programos bruožai:

  • Tarpusavio pagarba paremti mokytojų ir mokinių santykiai
  • Patyrimu pagrįstas mokinių ugdymas
  • Mokinių poreikius atitinkantis mokomojo turinio taikymas
  • Mokomojo turinio naudojimas sprendžiant iškilusias problemas
  • Įvairių požiūrių ir visų mokomųjų dalykų integracija mokymo procese
  • Reflektyvus mokymasis – priimamos ir patikrinamos visos prielaidos
  • Aktyvus mokinių ir mokytojų bendradarbiavimas
  • Savarankiško mokymosi galimybė
  • Mokinių pasirengimo lygį geriausiai atitinkantys metodai 

Teminis ugdymas

Mokomės ne pamokomis, o temomis, kitaip nei įprastose mokyklose, kur po 6–7 skirtingų dalykų pamokų vaikai būna jau gerokai pavargę. Mes, išsamiai aptardami tą pačią temą matematikos, lietuvių, gamtos pažinimo, muzikos ar net kūno kultūros pamokose, padedame mokiniams lengviau įsisąmoninti žinias, kurias jie veiksmingiau pritaikys ir panaudos realiame gyvenime. Tik pabaigus vieną temą ir atlikus baigiamąjį projektą, pradedama nagrinėti kita tema.

Aktyvaus mokymosi metodai

Taikome aktyvaus mokymosi metodus. Štai keletas jų: įtraukianti paskaita, skaitymas, interviu, klasės ir grupės diskusija, savarankiškas darbas mažose grupėse, patyrimo pratimai, minčių lietus, savarankiškas mokymasis ir dar daugybė kitų. Taip mokydamiesi vaikai lengviau įtvirtina informaciją, įgyja žinių ir gebėjimų kritiškai mąstyti, pritaikyti žinias įprastose ir netikėtose situacijose.

Vertybinis ugdymas

Nustebsite užsukę į mūsų mokyklą ir kiekvienoje klasėje išvydę Vertybių namą. Jis primena mokiniams visas 12 Karalienės Mortos mokyklos vertybių, taip pat akcentuojame vieną atskirą vertybę, susijusią su konkrečia tema, kurios tuo metu mokomės klasėje.
12 vertybių yra: dėkingumas, pasitikėjimas, atkaklumas, bendradarbiavimas, smalsumas, kūrybiškumas, empatija, entuziazmas, savarankiškumas, nuoširdumas, pagarba, tolerancija.

Kritinis mąstymas

Mūsų mokykloje lavinamas kritinis mąstymas, kad vaikai gebėtų kritiškai mąstyti, įvairiapusiškai analizuoti ir vertinti situaciją, kiekvienu klausimu pasirinkti protingą poziciją. Kritinis arba reflektyvus mąstymas naudingas tuo, kad vaikas išmoksta ne aklai tikėti viskuo, kas jam sakoma, o atsirinkti įgytas žinias ir įvertinti poelgius – kas teisinga, o kas ne. Kritinis mąstymas:
  • padeda pasirinkti įvairias pagrįstas interpretacijas,
  • leidžia priimti nepriklausomus sprendimus,
  • įgalina kelti naujus esminius klausimus,
  • padeda suvokti kintančio gyvenimo raidą ir prasmę,
  • inicijuoja visuomenės atvirumą,
  • skatina žmonių tarpusavio supratimą, pagarbą, ryšius,
  • padeda tobulėti asmenybei.

Reguliuojama pamokos trukmė

Ugdymo procesas neturi būti ribojamas laiko – juk skirtingi vaikai tuos pačius dalykus gali suvokti per nevienodą laiko tarpą. 45 minučių pamoka – tai praeitis, nes mūsų mokytojai, stebėdami vaikus ir jų ritmą skirtingu dienos metu, nusprendžia, kiek laiko skirti tam tikrai veiklai. Jei mokiniai projektą atlieka anksčiau, negu buvo planuota, pamoką tiesiog baigiame ir leidžiame vaikams užsiimti kitais juos dominančiais dalykais.

Darbas grupėse

Mokykloje daug dėmesio skiriame vaikų komandiniam darbui poromis ir grupėmis, nes dirbti drauge visuomet smagu. Taip vaikai mokosi vieni iš kitų, dalijasi patirtimi, išmoksta jausti atsakomybę, atsižvelgti į kitų nuomonę ir kartu atrasti geriausius sprendimus.

Integruotas ugdymas

Integruotas ugdymas – tai skirtingų mokomųjų dalykų jungimas į bendrą visumą, leidžiantis mums rinktis plačias temas, apimančias visas arba daugumą disciplinų. Taip mokydamiesi vaikai išmoksta lyginti, analizuoti, apibendrinti, turėti platesnį požiūrį į reiškinius ir kritiškai mąstyti.

Kontekstinis ugdymas

Vaikai geriausiai mokosi naują informaciją, gautą mokykloje, siedami su jau turima asmenine patirtimi, tad kasdien skatiname juos dalintis savo įspūdžiais ir žiniomis. Mokydamiesi vieni iš kitų, jie išmoksta daug daugiau.

Išvykos

Nuolatos organizuojame išvykas, kad vaikai visuomet jaustų žemę po kojomis ir būtų atviri pasauliui. Vaikams būtina tyrinėti juos supantį pasaulį, ieškoti atsakymų į visus kylančius klausimus ir praktiškai patikrinti mokykloje įgytas žinias.

Suderinamumas su lietuviška programa

Mūsų mokykloje dirbama pagal Lietuvos Respublikos pradinio ugdymo bendrąją programą, skiriant ypatingą dėmesį siekiui vaikus „išmokyti mokytis“, tad mokiniai mokosi ne tik darbo pamokoje, bet ir pačių mokymosi būdų.

Būreliai

Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai, kurie turi papildomos veiklos, labiau pasitiki savimi ir rečiau patiria aplinkinių smurtą. Kadangi neformalusis ugdymas labiau orientuotas į ilgesnį procesą, o ne į greitą rezultatą, taigi jo eigoje vaikas atsipalaiduoja, bendrauja su bendraamžiais, kartu įgyja papildomų žinių ir atskleidžia savo gebėjimus.

Taip sėkmingai išsprendžiama ir pradinukų užimtumo po pamokų problema. Kiekvienam vaikui rekomenduojame lankyti bent po vieną būrelį, kuriame galėtų išbandyti savo galimybių ribas.

Jums nereikia vaikučių vežti į kitame miesto gale esantį baseiną ar muzikos pamokas. Visi būreliai vyksta vienoje vietoje – mūsų mokykloje.

Dr. Austėja Landsbergienė

Austėja Landsbergienė – socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinių ugdymo įstaigų tinklo "Vaikystės sodas" ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja. Straipsnių apie ugdymą ir tėvystę, dviejų knygų - "Augame kartu" - skirtų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, autorė, tarptautinių mokyklų tarybos (Council of International Schools) akreditacinių komitetų narė, rengusi priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimo metodines rekomendacijas, keturių vaikų mama.

2016 m. dr. A. Landsbergienė laimėjo Kolumbijos universiteto Klingensteino centro stipendiją, kuri kasmet skiriama dvidešimčiai geriausių pasaulio švietimo lyderių ir kaitos vadovų.

„Norėjome sukurti tokią mokyklą, kurioje nebūtinai atsispindėtų „realus“ gyvenimas; tokią, kur būtų vertinamas kiekvienas vaikas; kur jis turėtų galimybę kasdien augti; kur vaikai ir suaugusieji džiaugtųsi bendryste. Norėjome mokyklos, kurioje pirmiausiai visiems būtų gera, nes tikime, kad ten, kur gera, mokytis yra daug lengviau. Mūsų tikslas – iš ugdymo(si) proceso šalinti tai, kas, mūsų nuomone, XXI amžiuje nebepaveiku, ir diegti tai, kas yra veiksminga. Mūsų tikslas – atsižvelgti į naujausius tyrimus, į gerąsias praktikas (ir praeities, ir dabarties), į mūsų pačių ir mūsų vaikų patirtį bei sukurti svajonių mokyklą vaikams – tokią, į kurią jie norės grįžti visą gyvenimą“.

Emocinis ugdymas ir IQ

Daktaro Danielio Golemano knyga „Emocinis intelektas“ (1995 m.) padėjo pasauliui sužinoti, kad emocinis koeficientas (EQ – emotional quotient) gali būti svarbesnis už intelekto koeficientą (IQ – intelligence quotient). Emocinis intelektas – tai gebėjimas valdyti savo jausmus. Žinios yra svarbios, tačiau jei nemokėsi sėkmingiausiai jas panaudoti, bus sunku dirbti su žmonėmis; jei negebėsi valdyti neigiamų emocijų, turėsi sunkumų gyvenime. Turbūt visi pažįstame protingų, sumanių, išsilavinusių žmonių, kurie nesugeba kurti ir puoselėti tarpusavio santykių. Štai kodėl mums labai svarbu ne tik suteikti vaikui žinių, bet ir nuolat lavinti jo emocinį intelektą, išmokyti puikiai prisitaikyti prie ne visuomet draugiško pasaulio.

Socialinių ir emocinių įgūdžių lavinimas yra procesas, kurio metu
mokiniai įgyja žinių ir gebėjimų, padedančių:

  • atpažinti ir valdyti jausmus
  • išsikelti tikslus ir sėkmingai jų siekti
  • kurti ir palaikyti teigiamus santykius
  • rūpintis kitais
  • priimti atsakingus sprendimus
  • efektyviai spręsti asmenines situacijas

Į bendrąją programą integruota emocinio intelekto ugdymo programa „Kimochi“
ugdytiniams padės išmokti/įgyti:

socialinių gebėjimų:
vartodami kito vardą, užmegzdami akių kontaktą, naudodami reikiamą balso toną ir teigiamą kūno kalbą, keisdamiesi vaidmenimis, kartodami pamokančias situacijas, klausydami

draugystės gebėjimų:
vaikai mokysis bendradarbiauti, dalintis, įtraukti (bei įsitraukti) į veiklą, dalyvauti, laikytis taisyklių, atsiprašyti ir atleisti, kantrybės, nuoširdumo, sąžiningo žaidimo

empatijos, pagarbos ir tolerancijos:
vertinti skirtumus, gerbti save ir kitus, jausti empatiją, padėti

konfliktų sprendimo:
atsiprašyti, atleisti, tinkamai reaguoti į neigiamą atsakymą, suprasti, kad netinkamas elgesys turi pasekmes, priimti nepritarimą

savarankiškumo ir atsilaikymo:
būti atsakingam, pasitikėti savimi, spręsti problemas, vadovautis požiūriu „aš galiu!“, būti atkakliam, įveikti neigiamus jausmus, būti savimi

tinkamo elgesio:
savireguliacijos, atsakingo elgesio, darbo komandoje, kantrybės, supratingumo, tolerancijos kitiems